Vos neužspringau seilėmis aprašinėdamas draugo suvalgymo sceną. Tik nemanykit, kad tokią sceną sukūriau dėl to, kad jo labai nekenčiu. Pats personažas visai mielas buvo. Tačiau taip mielai dabar sukirsčiau riebų kiaulienos kepsniuką, kad net teko pakoreguoti visą įvykių eiga ir vietoj ramaus filosofinio dviejų personažų pokalbio, gavosi kanibališka vakarienė. Su visom iš to išeinančiom pasekmėm.

Dabar nežinau ar rašyti ant tuščio skrandžio ar geriau nerašyti ir susirasti normalų darbą.

Miestelyje kilo grafomanijos epidemija. Įvedama nepaprasta padėtis. Į miesta atvyksta kareiviai ir seksualios astrobiologės. Miestą ruošiamasi sudeginti, tačiau astrobiologės sukuria vaistus.

Aš

Manęs

Man

Mane

Manim

Many

Ašai.

Šiandien atsikėliau anksti ryte ir iškart šokau prie kompiuterio. Atsidariau savo tekstų redaktorių ir pradėjau rašyti. Rašiau iki pietų. Tada nuėjau į virtuvę, pasidariau kavos, išgėriau ir toliau rašiau. Rašiau iki vakaro. Nustojai, kai mane pradėjo pykinti. Sukosi galva. "Čia dėl kompiuterio radiacijos", - pagalvojau. Užverčiau kompiuterio ekraną ir išsikviečiau gydytoją į namus.

Gydytojas atvažiavo, pamatavo temperatūrą, pažiūrėjo akių vyzdžius. Poto sukdamas stetoskopą aplink pirštą paklausė ar konors nerašiau. Atspausdinau ką buvau parašęs ir padaviau jam. Jis perskaitė ir diagnozavo grafomanijos priepuolį. Davė piliulių, pasakė ryti tris kartus po valgio ir išvažiavo.

Pažiūrėjau į laikrodį. Dar dešimt minučių iki vakarienės. Sėdau rašyti toliau. Rašiau kelias valandas. Tada pasidariau sumuštinį su dešra ir jį suvalgiau. Prarijau vieną piliulę ir sėdau rašyti. Parašiau penkias minutes.

Dabar guliu lovoj ir žiūriu teliką.

Paskutiniu metu buvau nugrimzdęs į įsivaizdavimą, kad galiu būti kompozitorius. Bet, ačiū dievui, baigėsi bandomasis visų muzikinių kompiuterinių programų laikotarpis ir jos visos nebeveikia. Taigi, tepraėjo šiektiek daugiau nei du mėnesiai, aš pabudau iš miuziklo, atnaujinau yWriter į penktą versiją ir vėl pradėjau rašyti.

Tiesa, juokauti dar nesigauna. Šią naktį išbarškinau 700 žodžių niekam tikusios savianalizės. Visai pamiršau ką koks personažas buvo prisdirbęs. Net neatsimenu, kurie geriečiai, kurie blogiečiai. Gal tiesiog juos nužudysiu masinio naikinimo ginklu ir pradėsiu civilizaciją iš naujo.

Uždanga pakyla. Fuflonų kreiserio kajutės interjeras. Kajutė apšviesta mirgančia žalsva šviesa. Centre pastatyta taburetė. Gaudžia transformatoriai ir traška kaitinamosios lempos. Galinėje sienoje per stačiakampį iliuminatorių matosi žemė. Pasigirsta energingi žingsniai. Kajutės durys atsidaro. Įeina fuflonas su fuflonų armijos uniforma, grindimis tempia virvės gabalą. Užtrenkia duris uodega, užlipa ant taburetės, vieną virvės galą pririša prie kablio sau virš galvos. Iš kito galo padaro kilpą ir įkiša galvą.

FUFLONAS: (sukandęs dantis) Sušikti žemiečiai.

Fuflonas nuspiria taburetę. Pakibęs kūnas instinktyviai bando atsiremti uodega į grindis, uodega nulūžta. Kūnas nustoja spurdėti. Uždanga nusileidžia.

Pradžia: book.ruslanas.com