Iliustruota pasaka apie draugą, kalaitę ir mane

2005-11-29 by Ruslanas Balčiūnas.

Pušyne radau kalaitę. Linksma buvo kalaitė. Visada vizgindavo uodegą. Aš jos niekada nemušiau, nors kartais norėdavau įspirti į užpakalį.

Draugas buvo tvirtas, kaip siena ir dar tobulas, taip pat jis turėjo labai apvalius pirštus ir automobilį. Visada dėvėjo paslaptingumo skraistę.

Mano draugas labai mėgo tą kalaitę. Dovanodavo visokius žaisliukus, kai aš tuo tarpu tik visokias kiaulystes dovanojau.

Vieną dieną draugas net peilį padovanojo. Kalaitė džiaugėsi ir vizgino uodega. Ji labai mėgo žaisti su naujuoju savo peiliu. Pradėjau naktimis nebeišsimiegoti, nes pastoviai girdėdavau galandamo peilio džeržgimą. Vieną rytą atsibudau kraujo baloje su tuo peiliu nugaroje. Kalaitė sėdėjo draugui ant kelių, draugas ant fotelio. Abu šypsojosi. Man ir buvo linksma.

Pav.1 Draugas, kalaitė ir aš su peiliu nugaroje šypsomės.

Istorija išgalvota iš pagrindų. Jei pažinote mane ar save, sutapimas atsitiktinis.

Komentarai

o kada looseriai virsta winneriais?

Iš Biblijos patarlių knygos: Pat.4.26 Žiūrėk kur eini,ir visi tavo keliai bus tikri Jurgis

Sprendžiant iš komentarų, ne tik "online", jau pats pradedu bijoti to, ką parašiau.. Looser'iai winner'iais tampa tada, kai supranta, kad darbas nieko nekainuoja ir stebuklų nebūna.